Gatvės joga

Vakar ėjau pasivaikščiot, ir buvo taip slidu... taip slidu ant šaligatvių, kad spjoviau į gerą elgesį, eismo ir tikriausiai dar kažkokias taisykles ir išlindau į gatvę.

Pasiilgau spalvų

Atsibudau nuo stipraus pojūčio, kad neriu į švarų žydrą vandenį. Aiškiai jaučiau oda nubėgančias vandens sroveles, malonią vėsą ir gaivų kvapą... Įspūdis buvo toks stiprus, jog dar kurį laiką negalėjau suvokti, kad daug oranžinės spalvos aplinkui - tai visai ne smėlis, net ne paplūdimio gultas, o  tik mano mylimiausia antklodė. Pasiilgau spalvų! Anais laikais tokiu metu jau pradėdavau svajoti apie Egiptą. Ir netrukus išvažiuodavau. O ten...

• Giliausi, karščiausi dangūs

Dabarties pilnatvė

Daugelis jaučiame, jog gyvename nepilnai, tarsi gyvenimo pakraščiuose. Ir tik tada, kai sustabdome mintis apie ateitį bei praeitį ir visą dėmesį sutelkiame į dabarties momentą, pamatome, kad tik čia mūsų laukia prasmingas, pilnatvę dovanojantis gyvenimas.

The Sivananda Yoga Vedanta Centre. Meditacija

Esu labai silpna...

Na taip, šiandien vėl pravėriau TOS siūlų krautuvėlės duris... 100 Lt kaip nebūta. Tai vadinasi "taupymo programa" bedarbystės metu. Sugalvojau: tai ne taupymo, o terapijos programa! Be to, įvertinus, kad namie esam dvi mezgėjos - aš ir Gražuolėvasara (nuotraukoje su naujausiu savo gaminiu), visai pigiai prasisukau :)

Šampano? Burbuliukų?..

Jei dar neapsisprendėte, ar skirtis, būtinai tai padarykite būtent dabar, nes tik šį mėnesį skyryboms taikoma 25 proc. nuolaida!

Važiuodama į miestą matau reklamą: "Greitos ir pigios skyrybos!" Žalias gyvybingas fonas, balionai. Ant šios kompanijos automobilių pavaizduoti į skirtingas puses skuodžiantys eks, ant kojų velkantys sutraukytas grandines. Ooo, pagaliau laisvė, pagaliau šventė... Šampano? Burbuliukų?..

Bet juk už viso šio maskarado, buko besityčiojančio skatinimo - sužeisti žmonės. Kažkas  inkščia iš skausmo ir nevilties. Kažkas nemiega naktimis ir jau seniai pamiršo, kas yra poilsis be vidinės įtampos ir kančios.

Kažkas iš jų kažkada prisiekė Jam ar Jai iš didelės meilės, pasitikėjimo ir aistros. O paskui kažkas atsitiko, kažkas labai baisaus atsitiko. Jie pradėjo sakyti žodžius, kurių nesitikėjo turintys savyje. Pradėjo elgtis taip, kaip niekada nemanė, kad taip įmanoma elgtis su mylimu žmogumi...

Išdraskyti, sudaužyti, pamesti... Baisu ką nors daryti, priimti bet kokius sprendimus. Nes visa, ką dariau iki šiol, patyrė visišką krachą, mirtį, fiasko...

Kažkas po to atsities, susitiks kitą ir gyvens ilgai ir laimingai.

Kažkas išsilaižys žaizdas, bet klimps į neįpareigojančius santykius be ateities - slapstysis šešėliuose, nes saulėje baisu nusvilti.

Kažkas sąmoningai pasirinks vienatvę.

Bet nė vienas iš jų jau niekada neturės laimės mylėti vieną ir tą patį žmogų visą gyvenimą.

Šampano? Burbuliukų?..

Prisišnekėjau...

Praėjusią savaitę bent kelis kartus leidau sau garsiai padejuoti, kad man jau nusibodo be mašinos: iš pradžių atrodęs kaip nuotykis, važinėjimas visuomeniniu transportu virsta išbandymu dėl gaišaties, kvapų, garsų, perspaustos erdvės... Guodžiausi, kad jaučiuosi tokia nejudri, nepaslanki, pririšta prie vietos ir priklausoma nuo kitų malonės... Ir ką gi: jau antra diena vaikštinėju tik po namus, be to su ramentu.

Siūlų krautuvėlė (2)

Kaip žadėjau, šiandien grįžau į siūlų krautuvėlę... Pasišnekėjau su Sonata, "smigau" tarp siūlų, meditavau prie knygų, nusipirkau fantastiško grožio japoniškus siūlus kepurei ir labai gražius spalvotus medinius virbalus. Megzta TOKIAIS virbalais ir iš TOKIŲ siūlų, kepurė bus tikrai nepaprastai graži...

Nėriniuotosios...

Jau daugiau kaip du mėnesius mes, Vilniaus moterys, galime jaustis išskirtinės ir lepinamos: Vilniaus Dailės muziejuje veikia Viktorijos laikų rūbų ir aksesuarų paroda. Gera būti čia, arti klostelių, raukinių, nėrinių, pūstų rankovių, žemę šluojančių šleifų. Įsijausti į to laikotarpio dvasią, rūbų klostėse slypinčias paslaptis. Aukštyn sukelti plaukai, atlošti pečiai, akys virš vėduoklės, plonytė talija. Manieringi kavalieriai. Valsai. Ir suknios, suknios... Ech, su savo džinsais čia jaučiuosi tokia nerangi ir nemoteriška...

Siūlų krautuvėlė

Anądien temstant ėjau Pylimo gatve. Tiksliau siauručiu pramintu takeliu ten, kur turėjo būti šaligatvis. O aplink pusnys. O gatvė pilna purvino sniego. Man nelabai patinka Pylimo gatve, nes ji kažkokia labai apkrauta. Namai aprašinėti grafitti. Vitrinos apdulkėjusios ir aptaškytos purvu. Stoties rajono jausmas. O tą vakarą ėjau ir stebėjausi, kiek daug čia mažų parduotuvėlių. Širdį ypač džiugino, kad tai rankdarbių krautuvėlės, kuriose galima nusipirkti beveik visko savo mylimiems knebinėjimams...