Atsibudau nuo stipraus pojūčio, kad neriu į švarų žydrą vandenį. Aiškiai jaučiau oda nubėgančias vandens sroveles, malonią vėsą ir gaivų kvapą... Įspūdis buvo toks stiprus, jog dar kurį laiką negalėjau suvokti, kad daug oranžinės spalvos aplinkui - tai visai ne smėlis, net ne paplūdimio gultas, o tik mano mylimiausia antklodė. Pasiilgau spalvų! Anais laikais tokiu metu jau pradėdavau svajoti apie Egiptą. Ir netrukus išvažiuodavau. O ten...
- Giliausi, karščiausi dangūs
- Žydri šešėliai
- Kvapą gniaužiantys uolų paveikslai (Petra (Jordanija))
- Šiltas vėjas, tiršti gėlių kvapai ir ryškūs žiedlapiai, kiekvieną rytą užtvindantys mano verandą
- Bundantys kalnai (saulėtekis nuo Mozės kalno)
- Erdvė, vanduo ir žuveliokai... spalvingiausi, įvairiausi, tingiai nardantys ar snaudžiantys koralų džiunglėse
Sakau, pasiilgau spalvų... Bet šiemet Egiptas taip ir liks sapnuose, nes metų kelionė numatyta rudenį.
Gera, kad yra apie ką svajoti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą