Pagaliau Velykos

Su šv. Velykom!

Ir nežinau, ką toliau rašyti. Nes šiandien yra pilnos tikros gausios apsčios ilgai lauktos Velykos. Su margučiais, storu varškės pyragu, gėlių žiedais, trykštančiu rytu, bažnyčių varpais, ilgais pasivaikščiojimais. Su džiaugsmingu buvimu ir lėtu, negudriu kalbėjimu. Su vėju, dangumi, sprogstančiais pumpurais ir klykaujančiais paukščiais. Su dideliu, visaapimančiu troškimu gyventi, būti, jausti giliai ir kalbėti atvirai. Su viltimi atsinaujinti.

O čia - pirmas (pirmiausias!) mano sudėliotas koliažas. Aišku apie šias Velykas.

Man jis gražus. O grožis, kaip sakė Sonata, išgelbės pasaulį. Sonata, aš tave cituoju, nes man tai yra labai gražu:

Tikėdama, kad grožis yra moralinė vertybė ir jis išgelbės pasaulį, ta proga  linkiu Jums viso ko gražaus; nes grožis nėra nei didelis, nei mažas, nei menkas ar svarbus, jis tiesiog yra ir jo buvimas teikia jėgų, dovanoja sparnus ir džiaugsmo pojūtį...