Nuoširdžiai prisipažįstu: labai keista kelionė. Tikrai labai keista. Nes aš labai seniai ir visa savo esybe į ją labai norėjau, o dabar... neklausinėkit, kaip ten buvo, nes nesipasakoja. Ir nesirašo.
Buvo skaidru, švelnu, sklandu, giedra, smagu, pilna, gražu, baugu, jautru, gilu, linksma, džiaugsminga, skaudu, aštru, anksti, vėlu, skanu, šalta, jausminga, karšta, balta, šviesu, šventa... O kaip tą papasakot - nežinau. Po kitų kelionių įspūdžiai liejasi laisvai, o čia... nesipasakoja. Tarsi norisi savyje kuo ilgiau išlaikyti tas skaidrumu persmelktas dienas.
Gal tai, ką patyriau, dabar kažką keičia manyje? Gal dar bręsta: kol išeis, išsiverš, plaudamas mano išpuoselėtas užtvaras ir suspaudimus. Gal dar viskas bus, nereik skubėt.
O kol kas ačiū jums, mano kelionės draugai --- nuoširdžiai, atvirai, džiaugsmingai ačiū.
AČIŪ plevenantiems angelų sparnams, kurie lydėjo mus visą šią kelionę. AČIŪ Dievui.
 |
| Duonos padauginimo vieta |
|
|
|
 |
| Tiberiados ežeras iš Kafarnaumo |
 |
| Nuo Taboro kalno |
 |
| Bananų pardavėjas |
 |
| Getsemanės sodas |
 |
| Kedrono slėnis |
 |
| Katė |
 |
| Malda |
Šiandien tiek...
