2014 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis

Grybai

Mėgstu grybauti, o kai feisbukai ir internetai mirga nuo šimtais plėšiamų baravykų, nervai nelaiko. Atlikusi šios dienos tarnystes, gerokai po pietų, išvažiavau miškan. Nesvarbu, kad vėloka, nes aš sakau, kad man skirti grybai (ir vyrai) manęs sulauks. Vyrai dar ir susiras, o grybai?..

Važiuoju bet kur, be jokio plano, kliaujuos vien nuotaika ir nuojauta. Maišiagalos giria, bile kur, staiga pajuntu: stok. Bandau derėtis, bet mintis labai aiški: čia. Sustoju. Galva dar zvimbia nuo miesto, maluosi. Vien jaučakiai ir padžiūvusios ūmėdės. Jų nerenku, žiūriu filosofiškai: jei nieko nerasiu, tiesiog pasivaikščiosiu.

Maždaug po dešimties minučių, kai miestietiški zvimbesiai kiek prasivalo, pasirodo lepšiai... šilbaravykiai... raudonikiai... Krepšys pilnėja, mintys skaidrėja.

Važiuoju toliau. Ir vėl: čia. Išlipu, einu gilyn, vienas kitas lepšiukas, džiaugsmas ir lengvumas. Ir štai pagaliau... šeši traškučiai sveikučiai baravykiukai... Tikriausiai juos užsitarnavau --- ačiū ačiū.

Suprantu, kad labai girtis nėra kuo. Šie šeši man brangesni už visus kitus šimtus:


Ir keistas jausmas, kad grybai patys mane susirado

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą