2015 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Antanas arba nesuvokiama atmintis

Su Antanu dirbau beveik prieš 25 metus, po to reikalų neturėjom, tik ypatingai retai susitikę gatvėj persimesdavom vienu-kitu žodžiu.  Bet va anądien ėmė ir prireikė Antano telefono...

Internetas -- kurčias ir nebylus. Skambinu draugei, kuri irgi dirbo kartu. Sakau, gal atsimeni Antano telefoną? "Tu gal išprotėjai?.. aš ką vakar valgiau neatsimenu..." - ir prunkščia. Žinau, kad ji ne tik ką valgė, bet ir kad turi eiti į kiną ne visada atsimena, tai nenustebau. Klausyk, sakau, aš atsimenu kažkokį telefoną 8XXXXX811 (susakau skaičius). Nežinau apie ką jis, gal Antano?.. Ji vėl prunkščia. Ar Antano nežinau, sako, bet kažkodėl man jis girdėtas, bet neatsimenu...

Skambinu 8XXXXX811. Atsiliepia vyriškis. Cha cha, buvusios TOS darbovietės direktorius (hm, štai kieno telefonas įrašytas mano atmintin :)... Aš vėl jam apie Antaną. Jis sako, kad įmonėje buvo trys telefonai su gale "11". Žinau dar vieną, sakau, pono I.:  8XXXXX611. Teliko prisiminti trečią. Buvęs direktorius patyli ir sako: nežinau, ką tai reiškia, bet kažkodėl išeina tokia skaičių seka 8XXXXX711, net nežinau ar panašu į telefoną... Užsirašiau, pažiūrėjau - panašu.

Paskambinau -- atsiliepė ANTANAS!!!

Ta atminties mankštelė įsuko sūkurį minčių, kiek visokių nesuvokiamų "gudrumų" mumyse sudėta... atminties užkaboriuose tūnantys skaičiai, frazės, kvapai, pilna staigmenų kūno atmintis, sapnai, nuojautos, staiga tarsi iš nieko atsirandančios įžvalgos, idėjos...

taip galvoti buvo labai faina

1 komentaras: